Kokių pokyčių prieš metus įnešė naujasis Darbo kodeksas? Kaip tai faktiškai paveikė darbo santykius ir kokius vertinimus galima pateikti praėjus metams po socialinio modelio pakeitimų? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ savo nuomone dalijosi Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantės Jurgita Žiaušytė ir Gabrielė Bareikaitė.
Prieš metus įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas priėmimo etape kėlė nemažai diskusijų. Iniciatoriai lankstesnius darbo santykius įvardijo kaip priemonę pritraukti naujų investicijų, tuo tarpu kritikai pranašavo atleidimų bangą. Anot VU Teisės klinikos konsultančių, dauguma nuogąstavimų nepasitvirtino.
„Mūsų vertinimu, pagrindinis naujojo Darbo kodekso tikslas buvo nustatyti tokį teisinį reglamentą, kuris užtikrintų tiek darbuotojų, tiek darbdavių interesų balansą. Panašu, kad pokyčiai buvo išties sėkmingi, kadangi buvo išplėstos tam tikros darbuotojų teisės, įtvirtintas lankstesnis darbo teisinių santykių reguliavimas“, – teigė J. Žiaušytė.
Jai antrino Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Jo teigimu, tarptautiniai įvertinimai rodo, jog Lietuvos Darbo kodeksui reikalingas net dar didesnis liberalizavimas.
Kalbėdamos apie esminius kodekso pakeitimus, konsultantės pabrėžė išplėstą darbo ginčų komisijų kompetenciją. Anot jų, praktikoje tai lėmė greitesnį ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Pageidaujančius gyventojus į šių komisijų posėdžius nemokamai lydi VU Teisės klinikos savanoriai.
Laidos įrašas:
VU Teisės klinika nuo 1998 m. teikia nemokamą teisinę pagalbą ir rūpinasi visuomenės teisiniu švietimu. Prieš 19 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas” bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė. Dėkojame organizacijos globėjams „Lewben Group” ir „Serenus”, mecenatams „Vilniaus prekyba”, „Telia”, „Strategic Staffing Solutions International” ir „Orlen Lietuva” bei kitiems rėmėjams už finansinę paramą prisidedant prie VU Teisės klinikos gyvavimo.
